Post-COVID stresai
Trūksta jėgų?
Kamuoja mąstymo ir psichologinė migla?
Pašlijęs darbo - poilsio balansas?
Nerimaujate dėl grįžimo į darbą?
Persirgote, bet vis dar jaučiate psichologinį, emocinį COVID-19 poveikį?
Sergate COVID-19?
Nesvarbu, ar kovojate su stresu, nuovargiu, silpnumu, smegenų rūku, ar tiesiog nesijaučiate normalus – pasistengsiu padėti jums sugrįžti į visavertį gyvenimą.
Pastaba: jei dabar turite aktyvių COVID-19 simptomų, ši programa bus vykdoma tik nuotoliniu būdu per Skype.
Pandemija sukėlė daug grėsmių, baimių, rizikų, nežinomybės, chaoso. Neabejotina, kad pats virusas ir socialinės kovos su pandemija priemonės (ribojimai, izoliacija, „gyvenimas burbule“, pakitusios darbo formos ir pan.) turės rimtą psichologinį poveikį daugybei žmonių: ir sirgusių šiuo virusu, ir jo išvengusių. Tokioms pasekmėms Pasaulio sveikatos organizacija suteikė oficialų pavadinimą – „Ilgasis COVID“. Pasaulyje gausu tyrimų įrodančių situacijos rimtumą.
COVID-19 pasekmės psichologinei būsenai.
„Post-COVID stresas“. Jis būdingas plačiąja prasme susidūrus (nebūtinai persirgus) su COVID-19 padariniais, veikiančiais psichinę savijautą. Tai – sukrėtimai, netektys, nuostoliai, grėsmės, rizikos, pasirinkimų suvaržymai, izoliacija, ribojimai, staigūs pokyčiai, „gyvenimas burbule“, finansinės ar darbo problemos ir pan. Ypač sunkus psichologinis karantino poveikis. Šios pojūčius išgyvena apie 70 proc. žmonių.
Nuovargis, išglebimas, sumišimas, nusivylimas, nuobodulys, negebėjimas ilgam susikaupti, sumažėjęs efektyvumas. Viskas vyksta „kažkaip“. Aš tai vadinu psichologine arba mąstysenos migla. Ši migla yra antrinis žmogaus psichikos atsakas į užsitęsusią pandemiją. Jis siejamas su prasta mąstymo, elgesio ir emocine savireguliacija.
Dažniausi tokios psichologinės miglos požymiai yra šie:
Mąstymo sritis. Ruminavimas – įkyrus, varginantis galvojimas apie problemas ir negebėjimas jas spręsti; sulėtėjęs mąstymas; „klajojanti mąstysena“; dėmesio sutelkimo ir laiko planavimo sunkumai; suaktyvėję mąstysenos iškraipymai ir katastrofinis mąstymas; susilpnėjęs kritinis mąstymas (pvz., silpnas klaidų suvokimas; negebėjimas išsikelti tikslų; nežinojimas, ko nori, ir kt.); bendras nuovargis nuo visko.
Nuotaikų ir emocijų sritis. Nerimas, panika, prislėgta nuotaika, apatija, dirglumas, nesivaldymas, slogūs išgyvenimai dėl psichosocialinių rizikų darbe.
Aktyvumo (vital activity) sritis. Silpnas entuziazmas viskam, nuovargis, suglebimas, prastas efektyvumas, hipoaktyvumas (sumenkęs gebėjimas reaguoti į įvairius dirgiklius), įpročių pakitimai, jėgų trūkumas arba staigus tonuso kritimas.
Būsenos sritis. Vienišumo jausmas, tingumas, nuobodulys, pilnatvės (vientisumo, užpildymo, saviraiškos) trūkumas, sumažėjusi motyvacija, dezadaptacija, pašlijęs darbo ir poilsio balansas.
Elgsenos sritis. Atidėliojimas, smurtas, nesivaldymas, pirkimo manija ir kiti vartojimo pakitimai, pakitusi mityba, dažnesnis alkoholio vartojimas, dažnesnis rūkymas.
Ką daryti?
Gerinti psichologinį raštingumą, sąmoningai įvertinti savo ir artimos aplinkos psichologinę būklę siekiant kuo labiau sušvelninti pandemijos padarinius.
Pajautus pastovias problemas vienoje ar keliose gyvenimo srityse ilgiau nei 4 savaites, visais įmanomais (bet leistinais) būdais siekti patenkinti bent du iš šių pagrindinių psichologinių poreikių:
autonomija – poreikis valdyti savo gyvenimo įvykius ir veikti pagal savo vertybes;
kompetencija – gebėjimas atlikti veiksmus efektyviai ir sėkmingai;
socialinis ryšys – gebėjimas sąveikauti su kitais, rūpestis.
Jei to nepavyksta padaryti patiems, nebijokite kreiptis į psichoterapeutą. Daugybė tyrimų rodo, kad psichoterapija yra ypač svarbi atsako į pandemijos krizę dalis.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad bene efektyviausiai psichologinius „Ilgojo COVID“ padarinius (mąstysenos miglą, išglebimą) tvarko moderni trečiosios kartos kognityvinė elgesio terapija, kurią taiko PostCOVID reabilitacijos specialistai. Ši psichoterapija naudojama nemalonioms mintims ir emocijoms modifikuoti, savikontrolės procesams stiprinti, problemoms spręsti, veiklumui aktyvinti.