Filosofinė terapija

FILOSOFINĖS TERAPIJOS  PAGRINDAI

Filosofija (gr. meilė išminčiai) – mąstymo bei santykių su savimi, kitais ir pasauliu sistema; susipynusių žmogaus įsitikinimų visuma. Ne abstrakčių idėjų rinkinys, o menas gyventi. Kiekvienos darnios filosofinės sistemos tikslas – suteikti žmogui praktinius privalumus ir pranašumus. Kitaip, filosofija lieka tik intelektinė pramoga.

Filosofinė terapija (FT) – kas tai?

Filosofinė terapija (asmeninis filosofinis konsultavimas, filosofijos praktika, taikomoji filosofija) yra Lietuvoje mažai žinomas, bet pasaulyje sparčiai plėtojamas konsultavimo būdas. Tai – gana nauja psichoterapinio konsultavimo rūšis. 8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ji atsirado JAV ir Vokietijoje. Jos pradininkais laikomi žymus Vokietijos filosofas ir psichoterapeutas Gerdas Achenbachas ir JAV filosofas Elliotas Cohenas. Profesinės filosofinės praktikos asociacijos yra net 25 šalyse.

FT  – tai tikslingas pasaulėjautos sisteminimo ir keitimo metodas. Juo siekiama padėti žmogui efektyviau spręsti savo kasdienes problemas, taikant per tūkstančius metų sukauptas išminčių, dvasinių mokytojų ir mąstytojų priemones.  “Filosofinė terapija - gydymas proto ligos, kurią sukelia beprasmiai teiginiai”Plačiąja prasme: kliento ir terapeuto diskusija veidas į veidą apie viską, kas rūpi klientui: nuo fundamentinių idėjų iki kasdienių dalykų. Esminis diskusijos klausimas: “Kaip tai įmanoma!?”

FT unikali, nes gali naudoti plačiausią žmonijos sukauptą humanitarinių metodų spektrą: nuo mąstymo aktyvavimo iki logikos atsisakymo.

Kas nėra filosofinė terapija?

Tai nėra intelekto lavinimas, proto mankšta ar abstrakčių samprotavimų spekuliacijos. Tikslas nėra padaryti žmogų protingesniu, o suteikti jam praktiškai pritaikomų gyvenime pranašumų.

Tai nėra medicininė terapija. Čia nėra proto būsenų tyrimo ir sutrikimų diagnozių. Konsultantas nesako, kad žmogus yra nenormalus, sergantis ar traumuotas.

FT nemano, kad žmogus yra savosios pasąmonės kalinys. Nevertina suaugusio žmogaus gyvenimo kaip sąlygoto vaikystės išgyvenimais. FT nepretenduoja interpretuoti pasąmoninės dalykų ar bandyti geriau pažinti žmogų nei jis save pažįsta. Žmogus matomas kaip galintis laisva valia daryti moralinius pasirinkimus.

Kaip tai veikia?

Klientas atvirai dalinasi su terapeutu savo opiausiomis problemomis. Per dialogą jos yra nagrinėjamos giluminiame (idėjų, strategijų, pažiūrų, vertybių, principų) lygmenyje. Siekiama atrasti bendrą vardiklį (šaknį, branduolinė idėją) ir keisti situaciją ir pagrindų.

Pagal struktūrą, FT yra intelektinė meditacija (lot. meditatio, meditari – (įsi)žiūrėjimas; apmąstymas labai susikaupus) – susitelkimas, susimąstymas; tikrovės suvokimas stebint tam tikrą iš anksto apibrėžtą gyvenimo sritį. Svarbiausia taisyklė čia – "žvelk į esmę + protingai apibendrink".

FT – gyvas, dialogo forma čia ir dabar vykstantis kliento pažiūrų (pasaulėžiūros) įsitikinimų grandinės tyrimas, naudojant racionalius mąstymo įrankius. Toks tyrimas leidžia diskutuoti apie emocijas, potraukius, lūkesčius, elgesį, pokyčius ar gyvenimo būdą ir kitas asmenybės išraiškas. FT leidžia klientui išvysti naujų perspektyvų ir įžvalgų, praturtinančių jo pasaulėžiūrą ir požiūrį į susidariusią nemalonią situaciją. Filosofinis konsultantas gali objektyviai apibūdinti subjektyvią kliento patirtį. Ši konsultavimo forma – puiki paskata patikrinti savo pažiūras.

 Darbo "įrankiai" idėjos, universalijos, gyvybinis polėkis.

Idėja (esminė, pagrindinė mintis) – sąmonės turinys; esminis pasaulėžiūros, moralės, tikėjimo, politikos ar verslo principas. Bendras požiūris į tai kas vyksta. Jis lemia sprendimus. Sprendimai – veiksmus. Veiksmai – patirtis ir gyvenimą. Gyvenimas formuoja idėją. Protingas žmogus – užmiršta idėją ir stebi save per patyrimus. Siekia būti autentiškas, išskirtinis. Išminčiaus tikslas – stebėti idėjas, kurios grindžia mintis, jausmus, įvykius. Siekia būti visiškai ramus. Idėja – svarbiau už jį patį. “Žmogus turi atitikti savo esmę”.

Universalijos - bendrinės gyvenimo sąvokos. Pvz.: meilė, mirtis, laikas, prasmė, supratimas, galimybės, jausmai, turtas, laimė, sėkmė ir pan. Nagrinėjamos jų reikšmės ir atitikimai tikrovėje. Čia labai svarbu suprasti ir atskirti tai ko mes norime, nuo to, ko mums iš tikrųjų reikia.

Gyvybinis polėkis - impulsas, troškimas, aistra gyventi. Vidinė žmogaus kuriančioji jėga, pokyčių stichija, spontaniškas gyvenimo srautas. FT tikslas - išmokti šį srautą "pagauti" ir valdyti.

Kokie yra teoriniai pagrindai?

 Prielaida, kad žmogaus savijautą, gyvenimo kokybę, efektyvumą ir tikslų siekimą lemia jo samprotavimų skaidrumas, mąstymo aiškumas bei darni požiūrio į pasaulį sistema – pasaulėjauta. T. y. tai, kaip jaučiamės, priklauso nuo to, kaip mes samprotaujame ir kokias išvadas darome. Daugiausia dirbama su mąstymo modeliais, įsitikinimais, nes daroma prielaida, kad žmogus nusprendžia (pasirenka) mąstyti ir jaustis taip, kaip mąsto ir jaučiasi.

Filosofija yra sistema, kuri lemia mūsų pasaulėjautą, prioritetus, įvykių ir reiškinių interpretavimą. Tarpinė grandis tarp vertybių ir elgesio.

"Sveikos" filosofijos formulė: Branduolinis sprendimas ⇒ Apsisprendimas ⇒ Atsparumas ⇒ Pranašumas (“žinau ko noriu ir gaunu būtent tai”)

Problemų formulė: Klaidingas apsisprendimas ⇒ perteklinės pastangos ⇒ pažeidžiamumas ⇒ problemos (“negaunu, negaliu gauti to, ko noriu” (draudimai, baimės); “gaunu tai, ko nenoriu” (įsipareigojimai, aplinkybės); “žinau ko nenoriu, bet ko noriu – nežinau”; “suprantu, bet negaliu, nemoku padaryti”; “tai ko noriu – visai ne tas, ko man reikia”) Konfliktas: yra tikslas, bet nėra priemonių jam pasiekti, yra priemonės, bet nėra tikslo.

Iš esmės viskas, kas žmogui nutinka (procesai, rezultatai, mintys, įvykiai, jausmai, sprendimai, sėkmės ir nesėkmės, klaidos, įpročiai, pasirinkimai, pomėgiai, gyvenimo būdas ir pan.), yra jo autentiškų filosofinių pažiūrų ir filosofinės sistemos atspindys. „Serga“ sistema – „serga“ ir žmogus. „Taisyti“ sistemą, vadinasi, ją atrasti, gryninti ir tikslinti idėjų lygmenyje.

Kokie pagrindiniai FT tikslai?

Vienas iš svarbiausių FT tikslų yra suvokti kliento mąstymo sistemos ypatybes, kaip jos lemia savijautą ir pasaulėjautą, padėti keisti jo taikomą sistemą taip, kad problemos išnyktų, o žmogui pagerėtų. Kliento didesnio pasitenkinimo gyvenimu (dvasinio komforto) siekis, asmeninis tobulinimas ir platesnio, kritiškesnio, gilesnio požiūrio į gyvenimą formavimas.

Terapijos tikslas yra pašalinti įvairius konceptualius nesusipratimus, painiavas ir galvosūkius, kurie užvaldo žmogaus protą, o per tai - konkrečių problemų sprendimas. Siekiama ne konstruoti naujas schemas aiškinančias pasaulį, bet gerinti santykį su pasauliu (universalijomis).

Keliamas tikslas: rasti (išsigryninti) unikalią konkretaus žmogaus tapatumo filosofiją, gerinant asmenybės brandą. Savo vietos (nebūtinai pašaukimo) ir savitos požiūrių (nebūtinai vertybių) sistemos atradimas. Susisteminti žmogaus pažiūras į aiškią, darnią, praktiškai pritaikoma kasdieniam gyvenimui sistemą (struktūrą).

Tarpiniai tikslai: sumažinti ir apsaugoti nuo pasikartojančių asmeninių problemų; sąvokinio supratimo stiprinimas; gyvenimo tvarkos nuskaidrinimas.

Techniniai tikslai: nuolatiniai virsmai, maži atradimai, atsivėrimai, „insaitai“, staigios įžvalgos.

Pagrindinės terapijos taikymo sritys

Tai – atradimų, pokyčių, virsmų, naujų galimybių ir lengvumo terapija. Svarstomų problemų laukas nusidriekia nuo troškimo geriau pažinti save ir prasmės paieškų iki specifinių klausimų. Šis metodas sėkmingai taikomas dirbti su pasaulėžiūros ir vertybių konfliktais; tuštumos, beprasmybės pojūčiu; konkrečių problemų sprendimo sunkumais; įvairių pasirinkimų sunkumais; žmogaus galimybių atskleidimu; santykių ir šeimos problemomis; egzistencinėmis priklausomybėmis (nuo kitų nuomonės, nuo savo sąžinės, kaltės jausmo, meilės ir pan.)

FT yra efektyvi padėti, kai reikia gilesnio situacijos suvokimo; jaučiamas gilesnio ir aiškesnio mąstymo deficitas; žmogus išgyvena krizę, yra pasimetęs, abejojantis, sugniuždytas, neužtikrintas savimi, nelaimingas, neišnaudojantis visų savo galimybių.

Konsultavimo metodai

Egzistencinė analizė. Logika grįsta terapija. Kalbos analizė. Pasaulėžiūros interpretacija. Fenomenologinė praktika. Hermeneutinė praktika. Filosofija, kaip gyvenimo būdas. Asmeninė filosofija. Filosofija, kaip dėmesingumo pratybos.

Taikomos priemonės

Gyvenimo filosofijos klausimynas. Grįžtamojo ryšio technika. Sokrato metodas (išplėstinė versija). Paradoksalios metaforos. Ironija. Valdoma kvailystė. Naujoko protas. Abejojimas. Analizė (skaidymas). Apibendrinimas. Apjungimas (sintezė). Analogija (atitikimai, panašumai, lyginimai). Absurdizavimas (paradoksai). "Epoche" (susilaikymas nuo išankstinių vertinančių teiginių). Tikslinimas. Sofistika (apvertimas). Scholastika (atimti arba pridėti). Indukcija (bendrybės išvedimas iš atskirybės). Dedukcija (atskirybės išvedimas iš bendrybės). Redukcija (neesminių, atsitiktinių pašalinimas). Kontradikcija (klaidinimas, prieštaravimas). "Okamo skustuvas" (supaprastinimas). Dialektika. Intencija (keičiam kryptį). Laisvas rašymas, kalbėjimas.

Taikymo ir kompetencijų apribojimai

Bene didžiausias apribojimas – FT reikalauja ir konsultanto, ir kliento asmenybių brandos, gerų refleksijos ir savirefleksijos įgūdžių bei bendrojo išprusimo. Be to, ji netinka esant atminties, psichikos, kognityvinių funkcijų sutrikimams, sumišimui, žemo intelekto ir kritiškumo žmonėms.

ΑΩ

Šiuolaikinė FT nesiūlo jau pagamintų (savo) tiesų, kaip dera gyventi, bet leidžia augti paties individo supratimui. Iš šios perspektyvos filosofavimas yra ne abstrakčių teorijų konstravimas, bet unikali žmogaus buvimo pasaulyje išraiška. Sprendimai vyksta santykio ir pasirinkimų lygmeniu.